Vasarą ilgiau būname gryname ore, mėgaujamės šiltais orais, saule ir atostogomis. Saulė yra
gyvybiškai svarbi mūsų sveikatai. Ji ne tik stimuliuoja „laimės hormono“ serotonino gamybą, gerina
savijautą, suteikia odai gražų įdegį, taip pat stimuliuoja vitamino D gamybą, kuris yra esminis
elementas siekiant išlaikyti tinkamą kalcio balansą ir kaulams stiprinti. Tačiau tuo pat metu, per ilgas
buvimas saulėje gali būti žalingas ir paskatinti priešlaikinį odos senėjimą, pigmentacijos sutrikimus,
sukelti įvairias odos ligas bei odos vėžio atsiradimą.
Todėl saugoti odą nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio svarbu visais metų laikais, o ypač vasarą.
Atsakingas buvimas saulėje, taip pat kaip ir tinkamų apsaugos nuo saulės produktų naudojimas yra
būtina sąlyga norint išsaugoti sveikatą ir grožį.
Tad kokią žalą odai sukelia saulės spinduliai? Kas yra spindulių spektras ir UV filtrai? Ar SPF
faktorius pilnai apsaugo odą? Kaip maksimaliai apsisaugoti nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio
ir kokių taisyklių turi būti laikomasi būnant saulėje? Šiame straipsnyje pasistengsime išsamiai atsakyti
į visus šiuos klausimus.
Foto-senėjimas ir saulės šviesos sukeliama žala odai
Net apie 80% išorinio odos senėjimo atvejų yra sukeliami UV spindulių poveikio. Spindulinė elastozė
yra odos būklė, kuri apibūdinama kaip „kieta, sudiržusi“ oda, išvagota gilių, rombiškų raukšlių. Ji
pasireiškia, tik saulės pažeistai odai.
Nuolatiniai UV spindulių sukeliami odos pažeidimai įtakoja odos funkcijų susilpnėjimą, o tai gali
sukelti pigmentacijos sutrikimus, keratininės elastozės atsiradimą ar DNR pažeidimus. Dėl šių
pažeidimų lėtėja ląstelių metabolizmas ir baltymų gamyba, todėl ląstelės gali netekti energijos, prarasti
gyvybingumą. Tai dažnai įtakoja pažeistų ląstelių keratinizaciją ir odos pleiskanojimą. Priklausomai
nuo saulėje praleisto laiko ir saulės intensyvumo, didėja paveiktų ląstelių kiekis. Jos sukimba viena su
kita, atsiranda sukietėjimai ir formuojasi aktininė keratozė.
Dermos tarpląstelinė medžiaga, kurios 85-90% sudaro kolagenas, nuo perteklinio UV spindulių kiekio
patiria didelę žalą. Daugiau kolageno skaidulų suyra, o elastino skaidulos kietėja, tampa mažiau
elastingos. Skaidulinis jungiamojo audinio tinklas ženkliai sumenksta. Oda netenka elastingumo,
raukšlės pagilėja ir įgauną rombišką pavidalą. Ši būklė, kuomet yra suardytas ar stipriai pažeistas
jungiamasis audinys, yra klasikinis perteklinio buvimo saulėje požymis ir vadinama saulės elastoze.
Visi šie faktoriai skatina odos senėjimą, oda tampa plonesnė ir jautresnė, tuo pat metu mažėja jos
gebėjimas pasisavinti veikliąsias medžiagas ir surišti drėgmę, taip pat skatinamas DNR mutacijų
atsiradimas. Be to, dalijantis odos ląstelėms, pažeistų DNR ląstelių mutacijos yra perduodamos
naujoms ląstelėms, todėl pagreitėja odos senėjimo procesai. Tai tarsi nepastebima žala esant
pirmiesiems odos pažeidimams, tačiau vėliau ji tampa labai akivaizdi.
Spindulių spektras
UVA spinduliai yra ilgiausi ultravioletiniai spinduliai, kurie veikia net ir per lango stiklą bei
prasiskverbia į dermį. Jie gali sukelti struktūrinius odos pakitimus ir įtakoja priešlaikinį odos senėjimą.
UVB spiduliai yra vidutinio ilgio ultravioletiniai spinduliai. Jie prasiskverbia į epidermį, stimuliuoja
melanino gamybą, dėka jų oda įdegą, tačiau jie sukelia odos nudegimus ir DNR pažeidimus.
UVC spinduliai yra trumpiausi ir itin agresyvūs, tačiau juos sulaiko ozono bei atmosferos sluoksnis.
Kitu atveju, jie būtų itin pavojingi gamtai ir visoms gyvybės formoms.
Infraraudonieji (IR) spinduliai didina oksidacinį stresą ląstelių lygmenyje ir ardo kolageno skaidulas.
Jie sukelia odos „perkaitimą“, išplečia kraujagysles, o tai sumažina deguonies ir maistingų medžiagų
patekimą į odą. Infraraudonieji spinduliai skatina telangiektazijos (venulių arba smulkiųjų kraujagyslių
išsiplėtimas) vystymąsi, taip pat gali paaštrinti jau esančios kuperozės simptomus.
Žemę pasiekiančių UVA ir UVB spindulių intensyvumas priklauso nuo saulės padėties, atspindžio
spektro, debesuotumo ir ozono sluoksnio. Dėl progresuojančio ozono sluoksnio plonėjimo mus
pasiekia didesnis UVA ir UVB spindulių kiekis. Todėl būti saulėje reikia sąmoningiau, tinkamai
pasirinkti saugų buvimo laiką bei apsaugos priemones.
UV indeksas
UV indeksas nurodo ultravioletinių (UV) saulės spindulių intensyvumą skalėje nuo 1 iki 10.
Informacija apie UV indeksą yra pateikiama daugelyje internete skelbiamų orų prognozių. Visame
pasaulyje, nepriklausomai nuo regiono ar šalies, didžiausias UV spindulių intensyvumas būna
vidurdienį.
Preliminariai nustatyti saulės intensyvumą yra labai paprasta – tereikia pažvelgti į savo šešėlio ilgį: kuo
ilgesnis šešėlis, tuo mažesnis UV spindulių intensyvumas. Pasistenkite likti viduje ir nebūti saulėje,
kuomet saulė yra zenite, o šešėlis yra trumpas. Tuo metu UV indeksas būna tarp 7 ir 10 balų, t. y. itin
aukštas ir potencialiai kenksmingas odai. Vakare, kai šešėliai tampa ilgesni, saulės intensyvumas
sumažėja (net ir tropinio klimato šalyse), o UV indeksas nukrenta iki maždaug 4 balų.
SPF faktorius
Aukštas apsauginių produktų SPF faktorius nereiškia, jog galima nesaikingai būti ar degintis saulėje
vidurdienio metu, kuomet saulės spinduliai yra intensyviausi. Nei SPF faktorius, nei drabužiai pilnai
neapsaugo nuo UV spindulių. Nepaisant to, odai yra reikalingas tam tikras saulės šviesos kiekis. Tai
yra vienintelis būdas aktyvuoti odos apsauginį mechanizmą, pasireiškiantį melanino sinteze. Todėl,
turėtumėte protingai pasirinkti priemones su Jums tinkančiu SPF faktoriumi ir stengtis per ilgai nebūti
saulėje. Kiekvienas odos paraudimo atvejis ir kiekvienas nudegimas saulėje skatina priešlaikinį odos
senėjimą, o taip pat didina odos vėžio atsiradimo riziką.
Mėgaukitės saule atsakingai: patarimai
Norint apsaugoti odą ne tik nuo nudegimų, bet ir nuo priešlaikinio senėjimo, pigmentacijos pokyčių,
odos ligų ir galimos vėžio rizikos reiktų laikytis šių paprastų taisyklių:
• Leiskite odai apsiprasti saulėje, prie saulės spindulių ją pratinkite pamažu. Kasdien, po
truputį (10 – 20 minučių) leiskite sau pasimėgaukitės saulės spinduliais, nes jie: stiprina
imuninę sistemą, gerina nuotaiką, pagerina melanino sintezę, stiprina kaulus, kadangi
skatina vitamino D gamybą, vitamino D ir kalcio sintezę.
• Kai tik galite, būkite šešėlyje.
• Venkite intensyvios vidurdienio saulės.
• Naudokite tinkamo SPF faktoriaus apsauginius produktus, juos pasirinkite pagal saulės
intensyvumą ir odos tipą.
• Tepkite pakankamą, apsaugančios nuo saulės kenksmingo poveikio, priemonės kiekį, tam
kad būtų užtikrinta nurodyta SPF faktoriaus apsauga.
• Pakartotinai tepkite apsaugančią nuo saulės priemonę po maudymosi, plaukiojimo ar po
fizinio aktyvumo užsiėmimų, kuomet gausiau prakaituojama.
• Denkite galvą kepure ar skrybėle, jog apsaugotumėte veidą nuo padidinto infraraudonųjų
spindulių kiekio